VšĮ steigimas: kada tinka, kiek kainuoja ir kaip apmokestinama

Viešoji įstaiga (VšĮ) tinka, kai tikslas — ne pelnas savininkams, o visuomenei naudinga veikla: švietimas, kultūra, sportas, socialinės ar sveikatos paslaugos. Ją gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, minimalaus kapitalo nėra, o steigiant elektroniniu būdu pagal pavyzdines formas Registrų centrui mokama 19,69 €. Gauto perviršio (pelno) dalininkams skirstyti negalima — tai svarbiausias skirtumas nuo UAB ar MB.

Kada tinka ši forma

Įstatymas VšĮ apibrėžia kaip pelno nesiekiantį ribotos civilinės atsakomybės viešąjį juridinį asmenį, kurio tikslas — tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ar vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą. VšĮ draudžiama:

• vykdyti veiklą, neatitinkančią jos tikslų;
• skirti perviršį (pelną) kitiems tikslams, nei nurodyta įstatuose;
• perduoti turtą dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kainą;
• skolintis už palūkanas iš dalininko ar su juo susijusio asmens;
• užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą (pavyzdžiui, laiduoti).

Jei planuojate verslą, iš kurio norėsite išsimokėti pelną, rinkitės MB ar UAB, o jei abejojate, Bigdata padės pasirinkti.

Steigėjai, įnašai ir vadovas

Steigėjų skaičius neribojamas; jais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Vienas steigėjas pasirašo steigimo aktą, keli — steigimo sutartį. Įnašą perdavęs steigėjas tampa dalininku, o vienintelis dalininkas vadinamas savininku. Įnašai gali būti pinigai arba turtas, įvertintas ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki perdavimo; dalininkų kapitalas lygus įnašų vertei.

Iki įregistravimo išrenkamas asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas; jei steigėjas vienas, sprendimą jis priima raštu. Steigiamos VšĮ vadovas pareigas pradeda eiti įregistravimo dieną, su juo sudaroma darbo sutartis, todėl 1-SD pranešimą „Sodrai“ reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 1 darbo valandą (Darbo kodekso 42 str. 2 d.). Vadovas atsako už finansinės apskaitos organizavimą ir duomenų apie dalininkus pateikimą.

Dvi prievolės, būdingos būtent VšĮ:

• Sąskaita. VšĮ privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.
• JADIS. Duomenys apie dalininkus pateikiami per 5 dienas nuo įnašo perdavimo. Naudos gavėjų (JANGIS) duomenys — per 10 dienų. Visas pirmųjų savaičių sąrašas — ką padaryti įregistravus įmonę.

Registracija ir kaina

Be notaro, elektroniniu būdu, VšĮ galima įsteigti, jei naudojamos pavyzdinės formos, veiklos sritys ir rūšys parenkamos iš EVRK, pavadinime nėra žodžio „Lietuva“ ir steigėjas nėra valstybė ar savivaldybė. Registrų centro atlyginimas — 11,65 € už įregistravimą ir 8,04 € už pavadinimo tapatumo nustatymą (jei pavadinimo nerezervavote), iš viso 19,69 €; įregistruojama ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Pasirašyti reikės Mobile-ID, LT ID ar kitu tinkamu parašu — Smart-ID netinka. Bigdata parengia visus dokumentus — jums lieka pasirašyti, o neturint Mobile-ID ar LT ID, VšĮ įsteigsime per notarą nuotoliu.

Jei reikia savitų įstatų, steigiama per notarą: notaro atlyginimas — 100 € už dokumentų atitikties patvirtinimą, 20 € už duomenų tikrumo patvirtinimą ir po 10 € už kiekvieną asmenį (be PVM). Registrų centrui taip pat mokama 11,65 €, o pateikus dokumentus ne elektroniniu būdu — 28,00 €; per notarą įregistruojama per 3 darbo dienas.

Apmokestinimas

VšĮ yra pelno mokesčio mokėtoja, o Pelno mokesčio įstatyme ji laikoma pelno nesiekiančiu vienetu. Pelnas apskaičiuojamas pagal bendras taisykles, o pagrindinis tarifas — 17 %. Vienetams, kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 €, taikomas lengvatinis 7 % tarifas, o pirmus du laikotarpius — 0 %, bet tik kai visi dalyviai yra fiziniai asmenys ir laikomasi kitų įstatymo sąlygų. Ar šios lengvatos tinka jūsų VšĮ, verta įvertinti su buhalteriu.

Pelno nesiekiantiems vienetams skirta lengvata: apmokestinamąjį pelną galima sumažinti lėšomis, kurios tiesiogiai skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tais pačiais metais arba per du vėlesnius mokestinius laikotarpius. Šios lėšos mažinamos tai veiklai panaudotomis biudžeto, ES, paramos ir narių mokesčių lėšomis. Jei numatytos lėšos per tą laiką nepanaudojamos, pelno mokestį tenka perskaičiuoti ir sumokėti.

Gauta parama, panaudota ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paskirtį, ir iš vieno teikėjo per metus grynaisiais gauta paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, apmokestinamos 17 % tarifu be atskaitymų. PVM registracijai taikomos bendros taisyklės.

Kasmet VšĮ rengia metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą (supaprastintą apskaitą tvarkanti VšĮ — metinę ataskaitą) ir pateikia jas Registrų centrui. Šie dokumentai vieši.

Paramos gavėjo statusas

VšĮ gali būti paramos gavėja, bet paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą gauti gali tik įgijusi paramos gavėjo statusą. Jį suteikia Registrų centras pagal prašymą, jei įstatuose numatyta įstatyme nurodyta visuomenei naudinga veikla, nėra statuso panaikinimo pagrindų (pavyzdžiui, nesumokėtų didesnių kaip 10 000 € mokestinių nepriemokų po įspėjimo) ir vadovas nevadovavo organizacijai, kuriai per pastaruosius metus statusas panaikintas dėl jo vadovavimo metu padarytų pažeidimų. Registrų centras duomenis patikrina per 1 darbo dieną, VMI — per 5, o sprendimas priimamas per dar 3 darbo dienas.

Statusas naudingas ir rėmėjams: įmonės paramą paramos gavėjams iš pajamų gali atskaityti dvigubai, laikydamosi įstatyme nustatytos 40 % ribos. Gautos paramos apskaitą reikia tvarkyti atskirai. Gyventojų skiriamą iki 1,2 % pajamų mokesčio dalį VšĮ gali gauti tik tada, jei atitinka nevyriausybinės organizacijos sąvoką pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.